Pirmą kartą naujas 1 Lt monetas, reikalingas sąsagų gamybai, įsigijau lapkričio mėnesio pabaigoje Lietuvos banke. Tada į vieną iš LB kasų nešiau priduoti taupyklės po 5 Lt turinį ir visą gautą vertę ketinau išsikeisti į naujas apyvartines, bet apyvartoje niekada nebuvusias 1 Lt monetas.
Kai automatas suskaičiavo mano penkličius, iš viso apie 600 Lt, ir priėjusi prie langelio nedrąsiai pasakiau: "Man už visus naujų 1 Lt monetų", LB darbuotoja net prilinko pasitikslinti, ar teisingai išgirdo. Pakartojus dar garsiau subruzdo ir už manęs eilėje stovėję žmonės. Natūralu, kad iki euro įvedimo likus vos mėnesiui, buvo keista girdėti, kad kažkas prašo 600 vienetų po 1 Lt.
Tąkart banke gavau tik kelis naujų monetų ritinėlius, kuriame viename telpa 40 monetų. Iš LB išėjau pasišokinėdama, kad galėsiu įgyvendinti bent tuos užsakymus, kuriuos turėjau. Ir jau žinojau, LB darbuotoja informavo, kad norint gauti didesnį naujų monetų kiekį reikia pateikti centriniam bankui prašymą. Tai padaryti nebuvo sunku, ir jau po kelių dienų iš tos pačios kasos sunkiai tempiau visą ritinėlių bloką (bloke 10 ritinėlių, iš viso 400 monetų, apie 16 kilogramų litų). Galvojau, kad šių tai tikrai užteks, o po euro įvedimo likučius atnešiu atgal į centrinį banką.
Dar užsakinėjant monetas svajojau gauti nukaldintas 2014 metais, paskutiniais lito metais Lietuvoje. Tada sužinojau ir tai, kad 2010 metais paskutinį kartą buvo nukaldintas milijonas 1 Lt monetų, vėliau plačiam naudojimui monetos jau nebuvo kaldintos. Tiesa, 2011 metais buvo į rinką išleista 1 Lt nominalo proginė Krepšinio čempionato moneta, o 2013 metais - skirta Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga. Bei kiekvienais metais numizmatiniai rinkiniai, kuriuose buvo sudėta kiekvieno nominalo monetos, nukaldintos konkrečiais metais. Tik 1,2 ir 5 nominalo centų monetos ne konkrečių metų, o 1991 m. Mat vėliau niekada šie smulkieji pinigai ir nebuvo kaldinti, mes kasdien juos naudodami nelabai gal ir pastebėdavome 1991 nukaldinimo metus ir netgi tai, kad monetos reverse Vytis joja ant žirgo su nuleista uodega.
Tada lapkritį gavau naujas 2008 ir 2010 metais nukaldintas monetas. Sužinojau, kad proginės jau neplatinamos ir visos yra rinkoje. Mintis apie sąsagas su proginėmis monetomis turėjau pamiršti. Kuriam laikui...
Bet... gruodžio paskutinėmis dienomis mano atsargos beveik baigėsi, o užsakymams tik augant, vėl reikėjo gauti pagrindinės žaliavos - naujų ir apyvartoje niekada nebuvusių monetų. Manęs laukė ta pati procedūra - prašymo LB pateikimas. Ir tądien gavus el.paštu atsakymą, jį perskaičiau, atsistojau, uždariau kompiuterį ir garsiai namiškiams pareiškiau: "Mano verslas baigėsi". LB mane informavo, kad naujų 1 Lt monetų jau neturi.
O užsakymai plaukė ir jau beveik neturėjau iš ko juos įgyvendinti. Teko pasileisti per komercinius bankus, vienur kitur juose dar pavyko gauti kelis ritinėlius, o kai paieškos baigėsi, dar kirbėjo viena mintis paskambinti į LB kasą ir pasiteirauti, o gal gi yra užsilikę. Viltis manęs neapgavo, taip dar gavau iš Lietuvos banko bloką naujų litų. Dabar tai jau tikrai galvojau, kad po Naujųjų atslūgus paklausos bangai, teks likusius nereikalingus grąžinti į banką.
Tiesą, Lietuvos bankas tokias monetas pardavė už nominalo kainą. Patikslinu, nes buvo panančių, kad jos brangesnės. Buvau rami, kad paskutinėmis gruodžio dienomis įsigydama 400 vienetų lito monetų nieko neprarasiu, nes savo pinigus atgausiu bent kada jas pridavus atgal.
Deja, sausį vėl pritrūkau ir tada jau visiškai uždarinėjau savo verslą, bet pusbrolis pamatė skelbimą, kuriame kažkas pardavinėjo naujas lito monetas būtent bankiniuose ritinėliuose, ko man ir reikėjo. Iškart susisiekiau ir nupirkau visus, kiek jis turėjo. Sausio pirmoje pusėje už vieną litą jau mokėjau 1,10 Lt, arba 10% daugiau nei nominalas.
Dabar yra gegužė ir prieš kelias dienas vėl reikėjo pasipildyti žaliavos atsargas. Antrinėje rinkoje gauti 1 Lt monetas ritinėliuose jau nebeik neįmanoma. Tai žinodama, dar iki tol vieną kitą ritinėlį pirkau vos tik pamačiusi skelbimą. Bet šį laiką susipažinau su keletu numizmatų, kurie šalia monetų kolekcionavimo užsiima perpardavimo veikla ir taip užsidirba pinigų brangioms kolekcinėms monetoms. Teko sutikti ir tik perpardavinėtojus, kurie stengiasi kuo pigiau nupirkti ir kuo brangiau parduoti. Taip neseniai už 1 Lt naują monetą mokėjau net 2 Lt, arba beveik 60 euro centų, arba 100% brangiau nei iš Lietuvos banko praėjusių metų paskutiniais mėnesiais. Po to dar pavyko rasti pigiau pas žmogų, kurių jis turėjo didesnį kiekį. Supratau viena, jeigu perpardavinėtojas turi daug monetų - kaina gali būti mažesnė. Tik deja, tokių jau nėra.
Atradusi antrinę monetų rinką, joje įsigijau ir proginių 1 Lt monetų (Krepšinio čempionatas, Žalgirio mūšis, Vilnius - Europos kultūros sostinė). Kitų gauti ritinėliuose jau neįmanoma, o ir pavienės kainuoja daug. Pavyzdžiui, nauja 1 Lt moneta, skirta Vilniaus universitetui, kai domėjausi kainavo 6 eurus, skirta Lietubos banko įkūrėjui Vladui Jurgučiui - 10 eurus, Valdovų rūmams - irgi apie 5 eurus ir pan. Laikui bėgant, kaina tik kyla. Prieš kelias dienas man prireikė Lietuvos pirmininkavimo ES taryai monetos, gavau už 4 eurus.
O proginės 2 Lt monetos, skirtos kurortams ir gamtos kūriniams, perkant didesnį kiekį atsieina irgi nemažiau nei 100% brangiau už nominalą. Perkant vienetais - dar brangiau. Šių monetų yra nukaldinta vos po 100 tūkst. vientų ir daugelis žmonių jų net nėra matę, nes kažkas kažada pagalvojo iš to ateityje uždirbti ir investavo didelius pinigus tiesiog į pinigus.
Žinau, kas turi naujų lito monetų, bet dar neparduoda, laukia dar didesnės kainos. Turėdama tiek kontaktų, kol kas esu rami, kad jeigu žaliavos man reiks, pasiūliusi gerą kainą jos gausiu ir aksesuarų su litais verslas tęsis. Tik, kad lietuvių nostalgija buvusiai nacionalei valiutai nenuslūgtų. Kol kas stebiu ir kada nors atsiras atskiras šio tinklaraščio įrašas apie tai.
